Tapyba kaip knyga: Vilniaus Bernardinų bažnyčios sienų tapybos ir Europos grafikos ryšys
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.119.2025.328Reikšminiai žodžiai:
Šv. Pranciškaus mažesnieji broliai observantai, bernardinai, sienų tapyba, Vėlyvieji viduramžiai, knygų grafika, VilniusSantrauka
1469 m. funduotas Vilniaus bernardinų konventas buvo ne tik pirmasis, bet ir svarbiausias bernardinų veiklos centras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Šio konvento Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios interjere bei vienuolyno koridoriuje išliko kelių istorinių laikotarpių polichromija. Ankstyviausias sienų tapybos sluoksnis bažnyčioje sukurtas klijinės tapybos, kitaip vadinamos sausa freska (al secco), technika apie 1513–1521 metais. Tai savo apimtimi ir menine verte išskirtinis paminklas, atspindintis Lietuvos Vėlyvųjų viduramžių meninės kultūros posūkį europietiškumo linkme. Straipsnyje apibendrinami ilgalaikių tyrimų duomenys apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios vėlyvosios gotikos sienų tapybos kompozicijas, jų turinį ir ikonografiją, plačiau aptariami kai kurie identifikuoti šios tapybos grafiniai pirmavaizdžiai, liudijantys reikšmingą Europos, ypač vokiečių, grafikos įtaką jos stilistikai ir ikonografijai.
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyrius
Kategorijos
Licenzija
Autorių teisės (c) 2025 Rūta Janonienė

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.