Pasijų Vaikelis Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios koplyčioje

Santrauka

Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios sienų tapyboje sutinkamas Vaikelio Jėzaus, laikančio kančios įrankius, atvaizdas. Tai vadinamasis Pasijų Vaikelis – iš esmės simbolinis motyvas, jungiantis vaikystės ir mirties realybes. Kadaise šis metaforinis, sapniškas reginys turėjo savą suvokimo ir matymo kontekstą, šiandien prarastą, o gal pamirštą. Straipsnyje aptariama jo ikonografinė genezė ir istorinis kontekstas Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios šoninės Dievo Apvaizdos (vėliau – Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos) koplyčioje, bandoma rekonstruoti šio motyvo reikšmę bendresniame bažnyčios prienavio abiejų koplyčių įrangos ir sienų tapybos ikonografiniame kontekste. Atskleidžiama, jog, orientuojantis į šių koplyčių vienas priešais kitą įrengtus altorius, formuota dar viena ikonografinės programos ašis – Kristaus kančių, arba pasijų, ciklas, kuris tarytum kerta pagrindinės navos išilginę pasakojimo vaizdais ašį. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad XVIII a. antros pusės bažnyčios polichromija buvo glaudžiai susieta su altorių titulinių atvaizdų ikonografija.