Trumpi grožio blyksniai. Apmąstant Lietuvos fotografijos istoriją

Acta Academiae Artium Vilnensis

Santrauka

Lietuvos fotografija yra viena geriausiai aprašytų, tačiau nė vie- noje išsamioje pasaulio fotografijos istorijos studijoje nėra autorių ar fotografų iš Lietuvos. Kodėl vis dar susiduriame su „nežinomos Lietuvos fotografijos“ situacija? Šis fundamentalus klausimas skatina kelti tolesnius: ar galime bent įsivaizduoti kitokią Lietuvos fotografijos istoriją? Straipsnyje siūloma iš naujo įsivaizduoti Lietuvos fotografijos naratyvą. Pirmiausia, imamasi Lietuvos fotografijos nacionalinio išskirtinumo problemos, remiantis Greimo konceptualizuota sąvokų „čia“ ir „ten“ opozicija, aiškinamasi, kas iš tikrųjų laikoma Lietuvos fotografija. Straipsnyje propaguojamas istoriografinio diskurso pratęsimas ir įtraukumas peržengtų netgi už Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ribas, atsiveriant kitoms fotografijos tradicijoms: vokiečių, rusų, lenkų, žydų ar amerikiečių. Antra, straipsnio autorius ra- gina pradėti „fotografijos išmokyklinimo“ procesą, sustiprinant įkvepiantį Lietuvos fotografijos heterogeniškumą ir priešinantis sovietmečiu sukurtam vadinamosios Lietuvos fotografijos mokyklos mitui. Trečia, siūloma ieškoti sąsajų su pačios medijos takia tapatybe, kurią išnaudojo neapibrėžta FLUXUS grupė, susibūrusi aplink emigrantus iš Lietuvos Jurgį Mačiūną ir Joną Meką. Galiausiai, kas paprastai, regis, lieka nepastebėta Lietuvos fotografiją supančiame diskurse, tai jos poetinė išraiškos kalba. Galbūt tai ir nėra didingi istorinės reikšmės momentai, bet, kaip pastebi Jonas Mekas, tie „trumpi grožio blyksniai“ apibūdina mūsų gyvenimus.