Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas

Acta Academiae Artium Vilnensis

Authors

  • Erika Grigoravičienė Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius, Lietuva

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.99.2020.11

Reikšminiai žodžiai:

intermedialumas, bioįvairovė, gyvūninis posūkis, Donna J. Haraway, Audrius Puipa, Šarūnas Sauka

Santrauka

XX a. 9–10-ajame dešimtmetyje Šarūnas Sauka, Audrius Puipa ir kiti dailininkai, tapybą ir grafiką suartinę su fotografija (ir vaizdus su žo- džiais), ėmė dažnai vaizduoti gyvūnus. Atrodo, kad intermediali raiška jiems buvo reikalinga bioįvairovės idėjoms, daugiarūšės draugijos siužetams plė- toti. Fotografija dailininkams pravertė ir praktine plotme, nes, kaip žinoma, gyvūnai nepozuoja. Ši daugialypė XX a. pabaigos dailės hibridizacija na- grinėjama pasitelkus šiuolaikines hibridinio būvio, kolektyvinio mąstymo ir mišrios raiškos teorijas.

Autoriaus biografija

Erika Grigoravičienė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius, Lietuva

Erika Grigoravičienė – dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, humanitarinių mokslų daktarė,
Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, monografijų Vaizdinis posūkis:
vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai (2011) ir Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė (2017),
straipsnių apie sovietmečio ir šiuolaikinę dailę autorė.

Atsisiuntimai

Publikuota

2021-07-05

Kaip cituoti

Grigoravičienė, E. (2021). Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas: Acta Academiae Artium Vilnensis. Acta Academiae Artium Vilnensis, (99), 224–260. https://doi.org/10.37522/aaav.99.2020.11