Meninis tyrimas ir citavimo praktika
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.164Reikšminiai žodžiai:
žinių kūrimas, akademinis citavimas, citavimo politika, meninis tyrimas, neakademinė veikla, socialinio pokyčio komunikavimasSantrauka
Straipsnyje aptariama, kaip meninio tyrimo praktikose kritiškai konceptualizuojama galios ir žinių sankirta. Pažymima, jog meninio tyrimo ir žinijos kūrimo metodai gali padėti kritiškai įvertinti kalbinius šios sankirtos aspektus. Straipsnyje pabrėžiama, jog meninės akademinės kalbos interpretacijos įgalina stiprinti ir vystyti feministine epistemologija paremtą citavimo politikos projektą. Autorius analizuoja akademinį citavimą iš meninės pusės ir pateikia preliminarų citatų analizės planą iš akademinio rašymo, akademinio kapitalizmo ir akademizmo perspektyvų. Pastarieji trys aspektai, kuriuos autorius laiko holistinio akademinio citavimo apraiška, išsamiai aptariami naudojant pirminius literatūros šaltinius. Straipsnyje taip pat trumpai apžvelgiama citavimo politikos genealogija nuo feministinės etnografijos iki jaunimo akcionizmo tyrimų. Autorius glaustai aptaria savo paties meninį tyrimą iš žinių dekolonizavimo perspektyvos ir svarsto, ar meniškai traktuojamas akademinis citavimas galėtų tapti nauja komunikavimo forma. Šios formos naujumas grindžiamas tuo, kad meninis akademinio citavimo supratimas leidžia taikyti akademinio citavimo standartus neakademiniams autoriams.
Straipsnyje naudojamas Camea’os Davis edukacinis meninis tyrimas kaip šio proceso pavyzdys, tokiu būdu sujungiant menininkės kūrybą ir socialinio pokyčio komunikavimo sampratą. Straipsnis užbaigiamas įsteigiant ryšį tarp meninio tyrimo, citavimo politikos ir akademinės aplinkos postmeniniu ir posttyriminiu laikmečiu.