Kaip literatūrinis rašymas gali prisidėti prie neliteratūrinių diskusijų: fiktokritinis rašymas meniniame tyrime

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.160

Reikšminiai žodžiai:

literatūra, meninis tyrimas, hibridizacija, vizualinis mena, performatyvusis rašymas

Santrauka

Literatūriškai kritiškas rašymas yra apibrėžiamas kaip tarpdisciplininė praktika, kuria siekiama „ištrinti ribas tarp literatūriškumo, faktiškumo ir teoretiškumo“. Šis eksperimentinio rašymo būdas gali sustiprinti esamą meno kritikos, o ypač meninio tyrimo, diskursą. Patirties šioje srityje įgijau literatūrinę kalbą vartodamas savo daktaro disertacijai ir suteikdamas jai romano pavidalą. Akademinėje literatūroje dar nėra tyrimų, kuriuose būtų aptariamas kūrybinio rašymo principų naudojimas meniniam tyrimui (literatūriškai kritiškas rašymo būdas yra plačiai naudojamas ir studijuojamas kitose humanitarinėse disciplinose, jis itin populiarus Australijoje ir Kanadoje). Šiame tekste analizuojama, kaip rašymui gali pasitarnauti išėjimas anapus konstatyvinės teksto funkcijos, ir aptariama, kaip performatyvioji rašymo prigimtis gali būti panaudojama meninio tyrimo labui.

Čia aptariu tris kūrinius, kurie padeda atskleisti literatūriškai kritiško rašymo ypatybes: Berto Danckaerto Priedus, Barbaros Browning Dovaną ir Katrinos Palmer Tamsųjį objektą. Visi šie kūriniai yra romano forma parašyti ir į meno kūrinius integruoti meninio tyrimo darbai (du iš jų yra daktaro disertacijos). Drauge šiame tekste pateikiu ištrauką iš savo romano Romano fantazija (jis yra ir mano daktaro disertacijos dalis) tikėdamasis, kad skaitytojui tai leis susidaryti aiškesnį vaizdą apie literatūriškai kritiško rašymo poveikį ne iš aprašymo, o iš konkretaus pavyzdžio.

Autoriaus biografija

David Maroto, Roterdamas, Olandija

yra vizualiojo meno kūrėjas iš Ispanijos, šiuo metu gyvena Nyderlanduo- se. Doktorantūros studijas baigė Edinburgo meno koledže, jo tiriamasis darbas „Menininko romanas: romanas kaip medija vizualiajame mene“ buvo išleistas dviem tomais (Mousse Publishing).

Davidas savo kūrinius eksponavo Havanos ir Varšuvos bienalėse, „Kanal Centre Pompidou“ (Briuselyje), „W139“ (Amsterdame), „A Tale of a Tub“ (Roterdame), „Artium“ muziejuje (Vitorijoje), „Extra City“ (Antverpene), „S.M.A.K.“ (Gente), EFA pro- jektų erdvėje (Niujorke) ir kt.

Kartu su kuratore Joanna Zielińska jis vadovauja šiuolaikinio meno muziejaus „M HKA“ (Antverpene) remiamam tyrimo projektui „The Book Lovers“, skirtam meni- ninkų rašomai literatūrai. Bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis, tokiomis kaip Vaitčapelio galerija (Londone), Varšuvos moderniojo meno muziejus, meno institutas „Melly“ (Roterdame), EFA projektų erdvė (Niujorke), Šiuolaikinio meno centras (Glazge), „Fabra i Coats“ (Barselonoje), „Index“ (Stokholme), „De Appel“ (Amsterdame) ir kt.

Davidas publikavo straipsnių ir redagavo tokius leidinius kaip „Artist Novels“ (Sternberg Press, 2015), „Tamam Shud“ (Sternberg Press, 2018) ir „Obieg“ žurnalo 8-as numeris pavadinimu „Art & Literature: A Mongrel’s Guide“ (2018).

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-08-14

Kaip cituoti

Maroto, D. (2023). Kaip literatūrinis rašymas gali prisidėti prie neliteratūrinių diskusijų: fiktokritinis rašymas meniniame tyrime. Acta Academiae Artium Vilnensis, (109), 65–83. https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.160