XIX a. terakotos skulptūros originalios tapybos ir auksavimo technikos tyrimas
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.108.2023.153Reikšminiai žodžiai:
terakota, auksavimas, XIX a., polichromija, technologijaSantrauka
Šiame straipsnyje išsamiai pristatomi tyrimai, atlikti siekiant nustatyti Šv. Margaritos Antiochietės terakotinės skulptūros iš Gostynio (Lenkija) pirminius ir antrinius dekoro sluoksnius. Originalūs dekoro sluoksniai sudaryti iš polichromijos (iš pradžių buvo uždėti dviejų spalvų sluoksniai) ir auksavimo. Aliejinių dažų sluoksniai buvo laikomi antriniais. Taip pat antrinė buvo skulptūrinė forma, papildyta cemento skiediniu, galbūt su natrio silikato priemaiša. Pirminių dažų sluoksnių technologija buvo pagrįsta angliavandenių aliejiniu rišikliu ir švino pigmentais: raudono švino (red lead) ir švino baltuoju (lead white), taip pat geležies geltonos (iron yellow) priedu. Originali polichromija buvo atlikta dviem sluoksniais: oranžinės spalvos (vidinis) ir pilko smėlio spalvos (išorinis). Auksavimas buvo atliktas ant aliejinio pagrindo aukso folijos technika. Dažų sluoksniams identifikuoti buvo atlikti šie instrumentiniai tyrimai: Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių spektroskopija (FT-IR), rentgeno fluorescencija (XRF) ir fluorescencinė mikroskopija. Be to, atliktos mikrocheminės reakcijos su anilinu (angliavandenių rišiklio aptikimas), sudano juodu (aliejinio rišiklio aptikimas), amido juodu (baltymų rišiklio aptikimas), ninhidrinu (baltymų rišiklio aptikimas) ir muilinimo reakcija (aliejinio rišiklio aptikimas). Siekiant nustatyti auksavimo būdus ir technologijas, atlikta FT-IR analizė ir mikrocheminė reakcija su koncentruota azoto rūgštimi (V) ir aqua regia (koncentruotos druskos ir azoto rūgšties mišinys tūrio santykiu trys su vienu).
Šis objektas nagrinėjamas Agatos Ogińskos meno kūrinių konservavimo ir restauravimo krypties magistro darbe, specializacija – architektūra ir skulptūra. Mokslinis vadovas – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius Piotras Niemcewiczius.