Polichromuotų medinių kūrinių užtapymo ir uždažymo šalinimas: Lietuvos praktika Europos kontekste

Santrauka

Tyrimu siekta nustatyti alternatyvias priemones Lietuvoje taikomiems polichromijos užtapymo šalinimo metodams, kurie dažnu atveju reikalauja daug laiko. Empiriniai duomenys atskleidė platesnę metodų skalę Europoje, o literatūros apžvalga rodė susistemintos informacijos šia tema trūkumą. Buvo iškelta prielaida, kad detalesnė metodikų apžvalga pasitarnautų nustatant saugesnes ir mažiau laiko sąnaudų reikalaujančias procedūras. Šis tyrimas pradėtas 2020 metais kaip magistro baigiamojo darbo dalis, darbui vadovavo dr. Dalia Klajumienė bei molbertinės tapybos ir polichromijos restauratorė lekt. Greta Žičkuvienė.

Pirmoje tyrimo dalyje nustatyti keturi Lietuvos muziejų praktikoje taikomi metodai: šalinimas skalpeliu sausuoju būdu, minkštinant sluoksnį organinių tirpiklių prisotintu vatos kompresu (likučius šalinant skalpeliu), valant organinių tirpiklių prisotintais vatos tamponėliais, minkštinant pramoniniais dažų nuėmikliais (sutirštintais organiniais tirpikliais). Pastebėta, kad Lietuvoje dažniausiai taikomas mechaninis šalinimas skalpeliu. Bendrai vertinant, nustatyta, kad Lietuvoje kelių metodų kombinacijos taikomos retai.

Antroje tyrimo dalyje atskleidžiama platesnė užtapymo šalinimo metodų skalė, nustačius organogelių, hidrogelių, lazerio radiacijos, kaitros bei mikroorganizmų pritaikymo atvejus kitose Europos šalyse. Iš viso darbe pristatomi keturių tipų metodai: mechaninis (mechaninis šalinimas sausuoju būdu), fizikinis (lazeris, kaitra), veikiant tirpikliais (vatos tamponėliais, kompresais, organogeliais arba hidrogeliais) bei mikroorganizmais (fermentais). Taip pat nustatyta dvylika anksčiau minėtų metodų variacijų, rodančių specifinių priemonių poreikį.

Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių užtapymo šalinimo praktikas buvo svarstomos galimos nustatytų skirtumų priežastys. Pirmiausia atsižvelgta į medžiagiškumo specifiką. Užsienio šalių publikuojamuose atvejuose galima pastebėti įvairesnę medžiagiškumo paletę. Lietuvoje įprastai randama aliejinių arba XX amžiumi datuojamų sintetinės prigimties uždažymų, dažnu atveju dengiančių aliejinę, sąlyginai gerai išsilaikiusią polichromiją. Tačiau visi užsienio publikacijose aptarti metodai taikytini ir aliejiniam užtapymui šalinti.

Iki šiol keturiais Lietuvoje taikomais metodais pasiekiama norimų rezultatų, tačiau nebūtinai per numatytą laiką. Išskyrus vis dar gana brangią lazerio technologiją bei nemažo pasirengimo reikalaujantį fermentų taikymą, savarankiškai specialistų ruošiami organogeliai bei hidrogeliai, abrazyvai stiklo pluošto pagrindu, mikropluošto pritaikymas sluoksniams brinkinti kompresais bei sluoksnių minkštinimas kaitra yra potencialios priemonės sluoksniams šalinti, taikytinos Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu tyrimo autorė paskutinėje straipsnio dalyje pristato sėkmingai adaptuotą keturių metodų kombinaciją polichromuoto medinio liturginio objekto uždažymui šalinti. Taikant šią Lietuvos praktikai nebūdingą būdą remtasi technologiniais tyrimais, literatūroje pateikiama informacija bei specialistų konsultacijomis.