Vėliavų su dvipuse aliejine tapyba restauravimas: atskirai restauruotų kūrinių integravimo eksperimentas

Authors

  • Milda Tičkaitė Vilniaus dailės akademija, Vilnius, Lietuva

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.108.2023.148

Reikšminiai žodžiai:

vėliava, aliejinė tapyba, restauracija, eksperimentas, eksponavimas, saugojimas

Santrauka

Restauruojant vėliavas su dvipuse aliejine tapyba, visada susiduriama su tekstilinės dalies ir tapybos kūrinio, kuris nebėra įtemptas ant porėmio, integravimo problema. Muziejams sprendžiant mažų saugyklos erdvių ir tinkamų sąlygų jose palaikymo problemas, vėliavų su aliejine tapyba saugojimui kyla pavojus. Šiame straipsnyje pristatomas eksperimentas, atliktas Vilniaus dailės akademijoje per magistrantūros studijas konservuojant bažnytinę vėliavą su dvipusiu aliejiniu paveikslu „Švč. M. Marijos ėmimas į dangų / Angelas sargas“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos. Eksperimento tikslas – atrasti netradicinį metodą galimiems objekto pažeidimams sustabdyti muziejaus saugyklose baigus restauravimo procesus ir atsakyti į klausimą, ar kuris nors iš tokių metodų yra tinkamas restauruotoms dvipusės aliejinės tapybos ir tekstilės dalims integruoti. Atliekant eksperimentą buvo išbandyti trys skirtingi vėliavos su dvipuse aliejine tapyba eksponavimo ir saugojimo būdai. Kiekvienam metodui buvo parengtos naujos dvipusės aliejinės tapybos ir vilnonės tekstilės dalys. Pirmasis bandymas – Pier Franco Nicola pasiūlymas, kaip įtempti dvipusės tapybos dalį, standartiškai ją pritaikant tekstilės vėliavai. Antrasis bandymas buvo atliktas remiantis pirminiu Eugenie Knight pasiūlymu, pateiktu per internetinį seminarą „Dvipusių paveikslų struk- tūrinis apdorojimas“, o trečiasis bandymas buvo pagrįstas prof. Audronės Petroševičiūtės pasiūlymu. Pirmasis eksperimentas yra lengvai pritaikomas, leidžia lengvai ištempti paveikslą ir yra geras sprendimas siekiant paskirstyti paveikslo svorį. Antrasis eksperimentas paremtas spyruoklių sistema ir yra tinkamas, kai reikia keisti laikymo sąlygas. Visa konstrukcija yra kilnojama ir matoma iš abiejų pusių, tačiau netinka trapiems vėliavų audiniams. Trečiajame eksperimente paveikslas tvirtinamas vilnonės tekstilės dalyje, naudojant lengvą šilko krepeliną, kuris leidžia matyti paveikslą iš abiejų pusių ir apsaugo nuo pažeidimo tapybos pakraščius. Vienintelis trūkumas yra gravitacijos jėga, veikianti paveikslą; ją galima lengvai išsklaidyti naudojant nedidelius magnetus.

Autoriaus biografija

Milda Tičkaitė, Vilniaus dailės akademija, Vilnius, Lietuva

is a postgraduate of Vilnius Academy of Arts‘ Restoration Department with a specialisation in easel painting restoration. She obtained her bachelor’s degree in restoration of easel paintings at Vilnius Academy of Arts. In 2018, she participated in the Young Ambassadors program at the Homo Faber event in Venice. In 2019, Ms. Tičkaitė had an internship at Open Care servizi per l’arte restoration centre in Milan, Italy. Between 2018 and 2021, Ms. Tičkaitė had an internship with the Textile Restoration Department of Pranas Gudynas Restoration Centre in Vilnius, Lithuania. Among her publications is the article "Iškoduoti Varnelį” about Lithuanian art collector Kazys Varnelis and the short entry Viešos „Psichės vestuvės” on conservation of seventeenth-century tapestry in Lietuvos muziejai, 2020‘3.

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-03-20

Kaip cituoti

Tičkaitė, M. (2023). Vėliavų su dvipuse aliejine tapyba restauravimas: atskirai restauruotų kūrinių integravimo eksperimentas. Acta Academiae Artium Vilnensis, (108), 34–54. https://doi.org/10.37522/aaav.108.2023.148