Miego erdvė – lėlių kambarys
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.133Reikšminiai žodžiai:
sapno modelis, siurrealistinis išnykimas tarp sapno ir realybės, vizijos, vizionieriška tapybaSantrauka
Ar sapnas – tai, kas artimiausia tikrovei? Atsakymas neaiškus. Kaip tik todėl, kad sapno reiškinys toks paslaptingas, įdomu ir svarbu paty- rinėti jį tapybos, siurrealybės, fantomo ir vaizduotės kontekstuose.
Sapnų sferai logika nebūdinga: sapnuose tikime bet kuo – viskas rodosi esą realu. Galbūt sapno realybę priimame kaip vienintelę tiesą: sapne galime tapti bet kokiais padarais, atrodyti, kaip pageidaujame atrodyti, būti bet kokio tūrio; sapne netgi galime jaustis esantys lėlės, būti belyčiais ar hermafroditais. Vis dėlto svarbiausia tai, ką jaučiame. Bandysiu aiškintis, ar, būdami konkrečioje aplinkoje, konkrečiame apibrėžtame kūne, lemiame savo mąstymą, ir kodėl pastarasis kinta, kodėl pasimaišo protas ir suvoktus teiginius sąmonė priima hiperbolizuotai arba visai panaikina, o aplinką stebi „pamėklinio žmogaus“ akys.
Kad atsakyčiau į minėtus klausimus, pristatysiu sukurtą sapną, kurį parašiau pasitelkdama kompiliacijos (kad sukurčiau sapno miražą, perdirbau grožinę literatūrą) bei ,,susapnuotus“ metodus.
