Meninės krypties mąstymas moksliniame tyrime
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.161Reikšminiai žodžiai:
meninės krypties mąstymas, matematika, mokslas, neverbalinis mąstymas, nustelbimas kalbaSantrauka
Užuot vysčiusios savo pačių metodikas, meno krypties doktorantūros programos taiko iš gamtos mokslų perimtus humanitarinių mokslų standartus. Dėl tokio menų bandymo supanėšėti su kitomis disciplinomis meno doktorantai yra priversti represuoti savo meninės krypties mąstymą. O pažvelgę į pačius gamtos mokslus atrasime, kad mokslinis mąstymas kartais panašesnis į meninį nei į humanitarinį.
Šiame straipsnyje pateikiu meninės krypties mąstymo pavyzdžių, randamų įvairių mokslininkų ir matematikų darbuose: neliteratūrinio žanro knygas, kuriose naudojama literatūrinė kalba (Douglaso Hofstadterio knyga Gödelis, Escheris, Bachas, kurioje naudojami įvairius muzikos žanrus iliustruojantys dialogai), istoriškai reziumuojamą lingvistinę analizę (Livia’os Polanyi knyga Pasakojant Amerikos istoriją), performatyvias mokslinio turinio paskaitas (Rogerio Penrose’o „VJ-javimas“ su ant daugiasluoksnės folijos iš viršaus projektuojamais vaizdais; Davido Deutcho Paskaitos apie kvantinį skaičiavimą, kuriose, temai darantis vis mažiau suprantamai, patalpos apšvietimas tampa vis keistesnis), anoniminę autorių grupę, publikuojančią knygas ir tyrimų tekstus išgalvoto matematiko Nicolaso Bourbakio vardu ir dirbančią su geometriniais atvaizdais (vaizdinį įrodymą jie prilygina algebriniam įrodymui), bei į estetiką orientuotą matematinį tyrimą (grožiu paremtų jau įrodytų teoremų išraiškų paieškas). Straipsnyje taip pat kalbu apie kalbos galią nustelbti neverbalinį turinį ir šio fenomeno apraiškas kūrybiniame vizualinio meno procese.