Negeri laikai: Vilniaus dailė ir dailininkai 1939–1941 m.
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.33Reikšminiai žodžiai:
dailės gyvenimas, muziejai, nacionalizmas, okupacija, parodos, sovietizacija, VilniusSantrauka
Straipsnio tikslas – aptarti ir bendriausiais bruožais rekonstruoti Vilniaus dailininkų bendruomenės tikrovę nuo 1939 m. vėlyvo rudens iki 1941 m. birželio. Šie nepilni dveji metai pakeitė meninių pajėgų išsidėstymą mieste, dailės gyvenimą formuojančią institucijų sistemą, meninius orientyrus, iškėlė naujus vardus, inspiravo naujus vaizdus. Permainas visų pirma lėmė politinės aplinkybės: Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. užklupęs ir naikinęs karas; Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimas prie Lietuvos; dvi sovietų okupacijos: 1939 m. rudenį ir 1940 m. birželį; po metų pastarąją pakeitusi nacių okupacija. Kaip politika veikė dailės ir dailininkų gyvenimą, instituciniu ir kitais požiūriais yra tyrę ir lietuvių, ir lenkų dailės istorikai, tačiau visumos vaizdo vis dar neturime, vieningas pasakojimas tik pradedamas kurti. Straipsnyje siekta išryškinti kai kuriuos istoriografijoje iki šiol nepakankamai akcentuotus, tačiau visumos rekonstrukcijai būtinus elementus. Atskleidžiami pavieniai įvairių tautinių grupių dailininkų bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo faktai, keliamas klausimas, kiek šias skirtingas grupes paveikė, įtraukė sovietizacija, kaip susiskaldymas veikė miesto dailės gyvenimą. Patikslinta aukštosios dailės mokyklos ir dailės muziejaus vei- klos chronologija, tarp simptominių dailės gyvenimo įvykių išskirtos dvi didžiosios 1940 m. parodos: Lietuvių dailės apžvalginė ir Vilniaus dailininkų kūrybos. Trumpai aptartas nacionalinės politikos poveikis muziejų taikytai kūrinių pirkimo strategijai.