Taikomosios dailės menininkai – monumentalios keramikos kūrėjai Sovietų Estijoje: praeitis ir ateitis

Acta Academiae Artium Vilnensis

Santrauka

Straipsnyje, remiantis dviem pavyzdžiais – meno kūriniais, sukur­tais 1967 ir 1978 m., aptariamas keramikos naudojimas Estijos monumen­ taliojoje dailėje pokariniu modernizmo laikotarpiu. Sovietinėje Estijoje ke­ ramika buvo laikoma ne vaizduojamuoju, o pramoniniu menu. Pramoninio meno kūrėjams tai tapo nemaža meninės saviraiškos kliūtimi. Antra vertus, ši aplinkybė suteikė taikomosios dailės kūrėjams tam tikrą išraiškos laisvę. Kartais monumentaliosios dailės kūriniai būdavo užsakomi tiesiogiai iš ke­ ramikų, tačiau greičiau jau sutapus aplinkybėms nei tikslingai su jais ben­ dradarbiaujant. Estijoje esama gana nemažai keramikų sukurtų monumen­ taliosios dailės kūrinių pavyzdžių. Pirmojo straipsnyje pristatomo sienų puošybos kūrinio autorė – keramikė Anu Rank­Soans. Kūrinys, vaizduojan­ tis abstrakčias moterų ir paukščių figūras ir sudėliotas iš pusrutulio formos keraminių elementų, yra jos diplominis darbas, sukurtas baigiant Valstybinį dailės institutą 1967­aisiais. Antrasis kūrinys – didelio formato kompozicija iš sunkių keraminių elementų. Jį, turėjusį papuošti planuojamo statyti ko­ munistinio švietimo instituto fasadą, sukūrė ir įgyvendino keramikas Leo Rohlinas 1978 metais. Šie pavyzdžiai leidžia patyrinėti, kaip keramikos kū­ rėjai dalyvavo Estijos monumentaliojoje dailėje pokariu, bandant atsakyti į klausimą, kaip keramikai – taikomosios dailės kūrėjai – gaudavo progą kurti kūrinius viešosioms erdvėms, kurios įprastai būdavo prieinamos tik vaizduojamojo meno kūrėjams. Be to, straipsnyje yra pateikiamas restau­ ratoriaus požiūris į dabartines problemas, vertinant ir išsaugant pokario modernistinę architektūrą ir joje esančius meno kūrinius Estijoje, apžvel­ giant galimybes išsaugoti pasmerktuose griauti pastatuose esančius sienų puošybos kūrinius. Straipsnyje yra apžvelgiami pokario epochos sovietinės monumentaliosios dailės kūrinių skirtingi likimai ir trapumas, pavyzdžiui, Anu Rank-­Soans kūrinys po restauracijos su pasididžiavimu yra eksponuo­ jamas ir puikiai vertinamas, tuo tarpu Leo Rohlino kūrinys tebedulka ato­ kioje saugykloje.