Liberatūra arba literatūra elektros amžiuje

Acta Academiae Artium Vilnensis

Santrauka

Liberatūros terminu vadinamas Lenkijos šiuolaikinėje literatūroje susiformavęs judėjimas, kurio tikslas – atkurti semantinę pačios fizinės knygos vertę. Nuo pat pradžių 1999 m. judėjimo įkūrėjas Zenonas Fajferis liberatūros terminu vadino tiek naują savo paties literatūrinių ieškojimų kryptį, tiek ir bendrą literatūros traktuotę, siekiančią pačias raštingumo ištakas. Interpretacijomis gausus šios sampratos neapibrėžtumas tapo daugelio debatų tema. Liberatūros terminu net buvo siūloma pavadinti literatūros žanrą. Kadangi liberatūros ištakos siekia paties raštingumo pradžią, šiuo judėjimu siekiama atgaivinti vakarietiškoje literatūros sampratoje pamirštą literatūros supratimą. Šiame straipsnyje teigiama, kad liberatūros idėją galima geriau suprasti per Jessicos Pressmann knygiškumo sampratą, kuri akcentuoja naująjį knygos statusą elektroninių medijų laikais. Čia turimas omenyje Marshallo McLuhano „elektros amžius“, atėjęs po spaudos eros ir įtvirtinęs percepcinę paradigmą, kurioje įsteigiama vizualumo pirmenybė visų kitų pojūčių atžvilgiu, tai turėjo įtakos visuomenės sandarai, filosofinei minčiai, moksliniams tyrimams ir galiausiai pačiai literatūrai. Išsivaduoti iš regėjimo burtų reiškia išlaisvinti vizualiniam linijiškumui nebepavaldžių garsinių ir lytėjimo pojūčių spektrą. Tai savo ruožtu yra naujosios epistemologinės ir percepcinės paradigmos dalis. Pagal Nancy Katherine Hayles, ši tyrimuose išvystyta samprata tinkamai nusako dabartinę situaciją ir yra pritaikoma daugelyje sričių – nuo fizikos iki lingvistikos ir literatūros. Katarzyna Bazarnik savo literatūrai taikomos žanro kategorijos interpretacijoje taip pat naudoja iš kognityvinės lingvistikos pasiskolintą prototipų teoriją. Straipsnyje taip pat teigiama, kad literatūrinio kūno atkūrimas nėra pavienė iniciatyva, o vyksta paraleliai su įkūnijimo procesais robotikoje, kognityviniuose moksluose ir kognityvinėje lingvistikoje. Tai reiškia, kad skaitmenybės amžiuje knygos neprivalo prarasti savo fizinės dimensijos, kone priešingai – bibliografinis kodas pasirodo esąs viena stipriausių elektros amžiaus išraiškų.