Erdvėlaikio samprata knygos mene
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.101.2021.71Reikšminiai žodžiai:
erdvėlaikio samprata knygos mene, istorinė erdvėlaikio sampratos raida, laiko samprata rankraščių ir šiuolaikinių meninių knygų iliustracijose, santykis tarp vidinių ir išorinių knygos erdviųSantrauka
Kadangi jau susiduriame su skaitmenizacijos sukelta žinijos dematerializacija, knygos kaip erdvėlaikinės medijos samprata nėra itin stebinanti. Ne tik kodeksai, bet ir kiti knygų tipai – pavyzdžiui, rankraščių ritiniai ar koncertinos – suvokiami su visu savo materialumu: t. y. jų erdvine sankloda bei temporaline seka. Erdvė ir laikas knygoje yra ne tik reprezentuojantys veiksniai, knygos materialumo suvokimui poveikį darantys fak- toriai. Gilinimasis į knygą siejamas su vienalaikiškumo ir sekos patirtimis. Knygos recepciją galima palyginti su parodos lankymu arba reginio komentavimu. Kadangi medžiaga jos puslapiuose pateikiama sekvenciškai, knygą taip pat galima palyginti ir su kinu. Erdvėlaikiniai modeliai neapsiriboja vien šiuolaikinių menininkų knygomis. Tokių pavyzdžių galima rasti jau viduramžiuose. Siekis pateikti knygą kaip integralią visumą, kurioje laikas interpretuojamas erdviškai, akivaizdus visų pirma viduramžių rankraščių iliuminacijose.