Poetinis antraštinių puslapių apipavidalinimas pirmuosiuose Krokuvos spaudiniuose

Acta Academiae Artium Vilnensis

Santrauka

XV a. antroje pusėje spausdintinė knyga pamažu įgavo savo formą ir ėmė labiau skirtis nuo rankraštinės knygos. Svarbus šio proceso momentas – antraštinio puslapio atsiradimas. Šis visiškai naujas knygos elementas buvo formuojamas įvairiais būdais, o jame buvo pateikiamas įvairaus pobū- džio turinys. Be knygos pavadinimo, autoriaus vardo ir leidėjo adreso, jame galima aptikti eilėraščių, kurie dažnai buvo pateikiami epigramos forma. Pagrindinė jų funkcija buvo reklamuoti leidinį, kuriame jie spausdinami. Kartais juose buvo liaupsinamas ir pats autorius. Be to, kai kuriais atve- jais šie trumpi eilėraščiai būdavo iliustruojami įvairiais grafiniais elementais. Čia reikėtų pabrėžti, kad tai vyko dar prieš Andreos Alciato pirmo- sios emblemų knygos Emblematum libellus išleidimą 1531 metais. Šiame straipsnyje aptariami kai kurie seniausiuose Krokuvoje spausdintų knygų antraštiniuose puslapiuose pasirodę eilėraščiai, aptariamas jų kontekstas ir funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas Kaspero Hochfederio, Jano Hallerio ir Floriano Unglerio leidiniams, kurie laikomi pavyzdinėmis renesansi- nės kultūros apraiškomis. Antraštiniuose puslapiuose pateikiamų eilėraščių tyrimas gali padėti geriau suprasti struktūrinį šio elemento vaidmenį ankstyvosiose spausdintinėse knygose.