XX ir XXI a. Rygos Art Nouveau architektūros tyrimai: istorija ir nauji požiūriai

Authors

  • Silvia Grosa Latvijos dailės akademija

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.122.2026.372

Reikšminiai žodžiai:

Ryga, Art Nouveau, architektūra, publikacijos

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama Rygos Art Nouveau architektūros tyrimų istoriografija nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Aptariama mokslinių tyrimų prieigų raida, išskiriami pagrindiniai Rygos architektūros paveldo interpretavimo etapai ir įvertinamas reikšmingiausių Latvijos bei užsienio tyrėjų indėlis. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip laikui bėgant kito Rygos Art Nouveau architektūros samprata, ir nustatyti naujas tolesnių tyrimų kryptis.

Straipsnyje parodoma, kad Rygos Art Nouveau architektūros tyrimus formavo keli skirtingi istoriografiniai etapai. Ankstyvosiose publikacijose buvo dokumentuojama miesto architektūros stilistinė įvairovė ir meninė kokybė, o vėlesniuose tyrimuose suformuota architektų, architektūrinio dekoro, stilistinių tendencijų ir Art Nouveau bei šiaurietiškojo nacionalinio romantizmo santykio analizės sistema. Ypatingas dėmesys skiriamas novatoriškiems Jānio Krastiņio tyrimams, kurių publikacijos padėjo pamatus šiuolaikinei Rygos Art Nouveau architektūros istoriografijai, taip pat Eduardo Kļaviņio metodologiniam indėliui – platesnei Latvijos dailės istorijos interpretacijai, paskatinusiai naujas architektūros tyrimų prieigas. Straipsnyje taip pat aptariami kitų Latvijos ir užsienio tyrėjų darbai, išplėtę žinias apie architektūros simboliką, ornamentiką, miesto kultūrą ir tarptautinį Rygos architektūros kontekstą apie 1900 m.

Ypatingas dėmesys skiriamas XXI a. tyrimų raidai. Latvijos nacionalinės bibliotekos vykdomas istorinių laikraščių ir periodinių leidinių skaitmeninimas reikšmingai išplėtė tyrimų šaltinių bazę, suteikdamas galimybę patikrinti ankstesnes prielaidas ir į mokslinę apyvartą įtraukti anksčiau nepastebėtus šaltinius. Kartu intensyvėjantis tarptautinis bendradarbiavimas sustiprino lyginamuosius Baltijos šalių architektūros tyrimus ir paskatino plačiau suvokti Rygos vietą Europos Art Nouveau judėjime.

Straipsnyje aptariama ir didėjanti skaitmeninių humanitarinių mokslų, kaip istorinių šaltinių apdorojimo ir architektūros tyrimų priemonės, svarba. Tarptautinę Rygos Art Nouveau architektūros reikšmę liudija jos įtraukimas į vieno žymiausių pasaulinių Art Nouveau tyrėjų Paulo Greenhalgho neseniai išleistą knygą Art Nouveau: The Architecture of Modern Life (London, 2025). Nors leidinyje Rygai skirtas atskiras poskyris ir jis gausiai iliustruotas fotografijomis, jame esama ir nemažai faktinių netikslumų. Tai rodo, kad medžiagos apie Rygos architektūros paveldą sklaida tarptautiniu mastu ne visada spėja paskui naujausius mokslinius tyrimus. Šis pavyzdys išryškina tebesitęsiančio kritinio istoriografinio vertinimo ir pirminiais šaltiniais grindžiamų tyrimų poreikį.

Straipsnyje daroma išvada, kad Rygos Art Nouveau architektūros tyrimuose ir toliau remiamasi nusistovėjusiais dailėtyros metodais, tačiau vis dažniau pasitelkiamos tarpdisciplininės prieigos, tarptautinis bendradarbiavimas ir skaitmeniniai tyrimų metodai. Šios tendencijos suteikia naujų galimybių gilinti Rygos unikalaus architektūros paveldo ir jo vietos platesnėje Europos Art Nouveau istorijoje sampratą.

Autoriaus biografija

Silvia Grosa, Latvijos dailės akademija

meno istorikė, Latvijos dailės akademijos Dailės istorijos katedros profesorė, Meno istorijos ir teorijos katedros bei Latvijos meno istorikų ir kuratorių draugijos vadovė. Jos moksliniai tyrimai ir pedagoginė veikla daugiausia susiję su ankstyvaisiais Vakarų meno laikotarpiais, taip pat Latvijos Art Nouveau architektūra ir dekoratyvine daile. Ji yra daugiau kaip penkiasdešimties mokslinių publikacijų autorė. Svarbiausios knygos: Rygos Art Nouveau laikotarpio architektūros dekoras (2019), Masonai: ženklai ir architektūra Rygoje (2016), be to, skyriai apie pramoninį dizainą (1840–1890) trečiajame ir apie architektūrą, taikomąją dailę bei dizainą (1890–1915) ketvirtajame Latvijos meno istorijos tomuose (2014; 2019). Redagavo mokslo leidinius, dalyvavo organizuojant tarptautines konferencijas ir bendradarbiavo su Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi rengiant parodas, tarp jų – nuolatinę antikinių ir renesansinių gipsinių atliejų ekspoziciją Skulptūrų miškas (2020) ir Art Nouveau: atsiradimas, įtaka ir originalumas (2018).

Atsisiuntimai

Publikuota

2026-09-30

Kaip cituoti

Grosa, S. (2026). XX ir XXI a. Rygos Art Nouveau architektūros tyrimai: istorija ir nauji požiūriai. Acta Academiae Artium Vilnensis, (122), 206–226. https://doi.org/10.37522/aaav.122.2026.372