Namai ir saugumo dilema. Kintanti namų reprezentacija devyniasdešimtinių vizualiuosiuose menuose
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.121.2026.357Reikšminiai žodžiai:
namai, saugumas, devyniasdešimtiniai, NepriklausomybėSantrauka
Straipsnis skirtas namų reprezentacijos Lietuvos nepriklausomybės pradžios vizualiuosiuose menuose problematikai, keliant klausimą apie namų erdvę kaip meninį motyvą saugumo (jausenos) raiškai. Vėlyvojo sovietmečio dailininkams namų erdvė reiškė saugumą – pirmiausia nuo kūrybinę laisvę varžiusio ideologijos režimo. Nepriklausomybės pradžioje dėl socialinių, ekonominių, kriminogeninių aplinkybių įtakos fiksuotina pakitusi namų ir būsto vaizdinija, grėsmės šaltiniui nuo sovietinės ideologijos pasislinkus link nusikalstamumo bei materialinių išteklių stokos. Straipsnyje teigiama, kad devyniasdešimtiniais menininkai namams suteikė veikiau buitinio rūpesčio ar demitologizuotos (iš)gyvenimo sąlygos nei metaforizuotos užuovėjos raišką. Siekiant tai argumentuoti, analizuojami Eglės Ridikaitės, Arturo Valiaugos ir Mindaugo Navako kūriniai, šiuos interpretuojant kaip atvirumo ar uždarumo dialektikoje tarpstančią meninę namų reprezentaciją ir saugumo stokos raišką. Tyrimas parodo, jog namai šių kūrėjų reprezentuoti labiau erdviniu ar laikiniu nei ideologiniu požiūriu, o namų saugumo imperatyvas traktuotas intersubjektyviai, per atvirumu ar atsiribojimu grįstą santykį su kitu.
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyrius
Kategorijos
Licenzija
Autorių teisės (c) 2026 Tautvydas Petrauskas

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.