Kaip nusileisti ant žemės? Įsižeminimo praktikos Aurelijos Maknytės darbuose

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.121.2026.353

Reikšminiai žodžiai:

Žemė, Aurelija Maknytė, hibridizacija, atmintis, įrašymas, tarprūšinis bendradarbiavimas

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos įsižeminimo praktikos Aurelijos Maknytės meno kūriniuose ir meniniuose projektuose. Įsižeminimas suprantamas kaip naujai kuriamas santykis su Žeme, kuri šiame straipsnyje reiškia ir planetą, ir teorinį konceptą, ir realią vietą, kuri iškyla meno kūriniuose ar kartu leidžia meno kūriniams pasirodyti. Maknytės menininiai projektai laikomi įsižeminimo praktikomis keliais aspektais: pirma, šiomis praktikomis siekiama įveikti gamtos ir kultūros perskyrą bei kurti hibridus ir chimeras; antra, įsižeminimas reiškiasi atminties įrašymo ir perrašymo veiksmais, kurie atveria transindividualią ir transgeneracinę temporalumo dimensiją; trečia, įsižeminimas reiškiasi per tarprūšinio bendradarbiavimo praktikas, kurios susieja stebėtoją su kitomis gyvybės rūšimis ir leidžia pažvelgti į Žemę iš nežmogiškos perspektyvos. Taip kuriamas naujas santykis su Žeme, kuris leidžia kritiškai persvarstyti teoriniame diskurse kuriamas perskyras tarp globalizacijos ir antropoceno, arba tarp globalaus Žemės vaizdinio ir Žemės kaip planetos. Remiantis Dipesho Chakrabarty ir Bruno Latouro mintimis, Žemę siūloma apsvarstyti kaip asambliažą, kuriame persikloja geologinis, biologinis ir technologinis laikiškumas. Žemė suvokiama kaip įžemintų ir įsižeminusių gyventojų buveinė, kurioje koegzistuoja biologinės simbiozės, technologiniai hibridai ir naujos transindividualios subjektyvumo formos. Meno kūrinys tampa šio transindividualaus subjektyvumo medija, steigiančia įsižeminimą kaip naują ontologinį egzistavimo būdą.

Autoriaus biografija

Audronė Žukauskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centro ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Išleido monografijas Nuo biopolitikos iki biofilosofijos (2016) ir Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari filosofija: daugialypumo logika (2011). Kartu su S. E. Wilmeriu sudarė leidinius: Interrogating Antigone in Postmodern Philosophy and Criticism (2010), Deleuze and Beckett (2015), Resisting Biopolitics: Philosophical, Political, and Performative Strategies (2016; 2018) ir Life in the Posthuman Condition: Critical Responses to the Anthropocene (2023). Naujausia jos monografija Organism-Oriented Ontology išleista 2023 metais.

Atsisiuntimai

Publikuota

2026-06-30

Kaip cituoti

Žukauskaitė, A. (2026). Kaip nusileisti ant žemės? Įsižeminimo praktikos Aurelijos Maknytės darbuose. Acta Academiae Artium Vilnensis, (121), 40–61. https://doi.org/10.37522/aaav.121.2026.353