Socialistinio realizmo metodas tarptautiniuose santykiuose: Ukrainos ir Etiopijos meninio ugdymo atvejai
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.117.2025.300Reikšminiai žodžiai:
socialistinis realizmas, meninis ugdymas, Etiopijos studentai, Kyjivo valstybinis dailės institutas, Adis Abebos vaizduojamojo meno mokykla, XX a. 9 deš. menasSantrauka
1974 m. valdžioje įsitvirtinęs Etiopijos režimas priėmė sovietų valstybės suformuotą socialistinio realizmo ideologiją kaip oficialų meno standartą. Vos pasirašius susitarimus su socialistinėmis šalimis, į jas buvo siunčiami jauni specialistai įgyti žinių ir įvaldyti nustatytas meno formas. Kyjivo valstybinis dailės institutas taip pat dalyvavo Etiopijos studentų ir kitų užsieniečių, atvykusių dėl Maskvos vykdomos politikos, meno studijų programoje. Tai buvo vienpusis bendradarbiavimas – studentai buvo siunčiami ideologiniam ir meniniam ugdymui į SSRS miestus, kad įgytų žinių, reikalingų Etiopijos Socialistinės Liaudies Respublikos plėtrai. Šiomis studijomis siekta kompensuoti kvalifikuotų žinių trūkumą ir parengti meno kūrėjus, gebančius atitikti importuotos ideologijos reikalavimus. Dergo režimo reikalavimai menui – remti naują valstybės valdžią vaizdais, kuriuose galima buvo tiesiogiai atpažinti socialistinių šalių ir SSRS įtaką. Tam reikėjo įvaldyti realistinį vaizdavimo būdą, monumentaliosios plastikos žinias ir plakatų kūrimo įgūdžius. Etiopijos institucinė sfera buvo reformuota pagal sovietinį modelį ir apibrėžė, kaip šalyje turi būti kuriamas menas. Adis Abebos dailės mokyklai atiteko naujojo meno laboratorijos vaidmuo, perimant socialistinio realizmo struktūrinius bruožus. Vis dėlto socialistinio realizmo įvaizdis įvairiose valstybėse skyrėsi, o meno tematikos spektras buvo gana neapibrėžtas. Visuotinis socialistinio realizmo tikslas – kurti vietos istoriją, atitinkančią didįjį naratyvą, todėl Kyjive buvo skatinami užsienio studentų diplominiai darbai nacionaline tematika. Ukraina, kuri Rusijos politikai buvo pajungta anksčiau nei Etiopija, atliko naujokų mentoriaus vaidmenį, supažindindama juos su socialistinio realizmo metodu. Čia studentams buvo suteikiama reikiamų žinių ir nustatyta vieta hierarchijoje. Didžiąją edukacinės programos dalį sudarė rusų kalbos ir kultūros pažinimas, įvardytas kaip komunistinės istoriografijos pagrindas. Pagrindinis socialistinio realizmo metodo rezultatas – hierarchinė institucinė sistema, turėjusi žalojantį poveikį visiems dalyvavusiems ir itin represyvi. Socialistiniam realizmui, jei jį laikytume metodu, būdinga užgniaužti subjektyvumą ir valią socialinėje struktūroje, sukurti naują žmogų, pritariantį partijos politikai, palaikantį jos principus ir neturintį individualios atsakomybės. Kiek tai pavyko, galima spręsti iš kultūrinės krizės, paveiktos socialistinio realizmo. Etiopijos studentai gyveno daug geresnėmis socialinėmis sąlygomis nei ukrainiečiai, tai lėmė skirtinga vidaus ir užsienio kultūros politika. Jie galėjo laisvai keliauti, o anglų kalbos mokėjimas ir ryšiai su visos Europos atstovais, užsimezgę iki revoliucijos, jiems labai padėjo. Kadangi sovietinių respublikų meno internacionalizmas apsiribojo SSRS sienomis, buvo beveik neįmanoma užmegzti tikrų kultūrinių ryšių su tokių tolimų šalių kaip Etiopija menininkais, išskyrus tuos, kurie vyko žmogišku lygmeniu arba buvo primesti valstybės. Etiopijos meno studentai, paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais šešerius metus praleidę Kyjive, susidūrė su gilios regresijos laikotarpiu visuomenėje ir nepaliko beveik jokio pėdsako to meto šalies meno istorijoje.
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyrius
Kategorijos
Licenzija
Autorių teisės (c) 2025 Lada Nakonechna

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.