Briedžio ragų kirstuvai iš Pietų ir Šiaurės Švedijos, ir briedžio svarba socialiniame kontekste

Acta Academiae Artium Vilnensis

Santrauka

Dėl vėlyvos floros ir faunos migracijos mezolite ir neolite, tokioje ilgoje ir siauroje šalyje kaip Švedija, ekologinės sąlygos pietų ir šiaurės Švedijoje sinchroniškai skiriasi. Vienas iš pirmųjų čia pasirodžiusių miško gyvūnų buvo briedis. Jis taip pat buvo vienas pirmųjų, išnykusių iš pietų Švedijos. Iš briedžio ragų pagamintų kirstuvų rasta ir pietų, ir šiaurės Švedijoje. Pietuose jie datuojami preborealio laikotarpiu. Jämtlande, Norrlando žemumos gilumoje, kur dėl uolienų pobūdžio paviršinių nuosėdų pH vertė yra žema, rasti keturi briedžio ragų dirbiniai, iš kurių trys yra kirstuvai. Paaiškėjo, kad jie apima laikotarpį nuo mezolito iki neolito, kaip ir Norvegijoje rastos jų analogijos. Į akis krinta chronologiniai skirtumai tarp radinių pietų ir šiaurės Švedijoje, taip pat amžiaus skirtumai tarp Jämtlande rastų radinių. Straipsnyje svarstoma briedžio, kaip ritualinės būtybės, svarba ir rago kirstuvų, kurie tarnavo ne tik kaip funkciniai įrankiai, bet ir kaip žmonių vaizduotės vaisiai, vaidmuo.