Rašymas iš aplinkos. Link transversinės poetinės praktikos kaip metodo

Santrauka

Diskursyvioje kūrybinėje praktikoje esė gali turėti įvairias materialias formas. Tačiau susidūrus su imanentiniu audiovizualumo žinojimu, viskas tampa sudėtingiau. Kviečiama pažvelgti į transversinį rašymą kaip į savireflektyvią, kruopščią, tačiau ta­ kią praktiką, įtraukiančią ir jai būdingus prieštaravimus. Kartu su judančiais vaizdais transversinis rašymas gali įgauti stiprų kritinį ir poetinį potencialą.

Remdamasis Ursulos Biemann, Hito Steyerl, Beno Spatzo, Vincento Meesenso ir kitų kūryba, straipsnyje parodau, kad videografinė esė gali kalbėti kolektyvo vardu ir nevengti prieštaravimų. Ji turi atskleidimo galią, nes gali pateikti priešingus požiū­ rius. Tekstinių formų požiūriu videografinė esė turi potencialų „giminaitį“ – fiktokritinį rašymą.

Fiktokritika yra šiek tiek spekuliatyvi ir gali atskleisti besivystančių procesų vidinį mechanizmą. Pavyzdžiai – naujausia Davido Maroto, Barbaros Browning, Ka­ thleen Stewart ir kitų kūryba. Esė su fiktokritika sieja rašymo performatyvumas, arba „rašymo darymas“. Performatyvus rašymas pakeliui „susitinka“ mąstymą (sąvokas), kai juos abu iš dalies formuoja audiovizualinis aparatas. Dėl šios dvigubos įtampos audiovi­ zualinis rašymas tampa meninio tyrimo įvykiu.

Žvelgiant iš radikalaus empirizmo perspektyvos, žinojimo įvykis gali reikšti daugiau nei individualų subjektą – žmogų. Tokia samprata atveria aplinkos idėją – sąsa­ ją, kuri atsiranda tuo pat metu kaip mūsų žmogiška savastis, vykstant individuacijos pro­cesui. Transversyvų rašymą galima įsivaizduoti kaip rašymą, kylantį iš aplinkos, kurioje yra ir kitų medžiagų – konkrečių ir atmosferinių, žmogiškų ir daugiau nei žmogiškų.

Pasitelkęs šią sąvoką, toliau aptariu rašymą iš aplinkos naudodamas audiovi­ zualines medijas. Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, tokiais kaip videografinis rašymas, procesinis kinas ir tekstas eksperimentiniame kine, straipsnio pabaigoje pasiūlau me­ tamodelio diagramą. Iš pradžių šį modelį susieju su straipsnyje aptartais pavyzdžiais, o paskui anekdotiškai pademonstruoju jo veikimą kurdamas meno kūrinių ciklą seeds of degrowth (Nykimo sėklos, Ambrózy, 2024).