Po Ramintojos ir Gelbėtojos Gailestingumo Motinos skraiste. Pilietinės Dievo Motinos kulto prasmės Kanuto Rusecko kūryboje

Acta Academiae Artium Vilnensis

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.114.2024.257

Reikšminiai žodžiai:

Kanutas Ruseckas, Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, Dievo Motinos kultas, pilietinis pasipriešinimas

Santrauka

Kanuto Rusecko paveikslas Verbų sekmadienis yra laikomas vieninteliu kol kas žinomu patikimu vaizdiniu, ikonografiniu šaltiniu, leidžiančiu įsivaiz- duoti prarastą Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios interjerą. Visgi atidesnis tyrėjų žvilgsnis pastebėjo, kad didžiajame altoriuje kabėjęs Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas skiriasi nuo nutapyto Rusecko drobėje. Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl dailininkas, tiksliai atkartojęs bažnyčios interjero detales, altoriuje pavaizdavo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos ikonografijai artimesnį paveikslą? Atsakymų ieškoma gilinantis į carinės valdžios okupuotame Vilniaus mieste vyravusias visuomenės nuotaikas, keliant hipotezę, kad Ruseckas, pasitelkęs užslėptas simbolines reikšmes, konstravo savo pranešimą, kurį naujai perskaityti bandoma remiantis to meto visuomenės pilietinio pasipriešinimo idėjomis.

Autoriaus biografija

Vaida Ragėnaitė , Vilniaus dailės akademija, Vilnius, Lietuva

meno istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. Menotyros bakalauro studijos Vilniaus dailės akademijoje ir magistro studijos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute suteikė tyrimams kryptį atskleisti pilietinio pasipriešinimo raišką Lietuvos ir Lenkijos XIX a. dailės kūriniuose, didžiausią reikšmę teikiant 1830–31 ir 1863 m. sukilimų kontekstui.

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-09-12

Kaip cituoti

Ragėnaitė , V. (2023). Po Ramintojos ir Gelbėtojos Gailestingumo Motinos skraiste. Pilietinės Dievo Motinos kulto prasmės Kanuto Rusecko kūryboje: Acta Academiae Artium Vilnensis. Acta Academiae Artium Vilnensis, (114), 290–319. https://doi.org/10.37522/aaav.114.2024.257