Po Ramintojos ir Gelbėtojos Gailestingumo Motinos skraiste. Pilietinės Dievo Motinos kulto prasmės Kanuto Rusecko kūryboje
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.114.2024.257Reikšminiai žodžiai:
Kanutas Ruseckas, Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, Dievo Motinos kultas, pilietinis pasipriešinimasSantrauka
Kanuto Rusecko paveikslas Verbų sekmadienis yra laikomas vieninteliu kol kas žinomu patikimu vaizdiniu, ikonografiniu šaltiniu, leidžiančiu įsivaiz- duoti prarastą Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios interjerą. Visgi atidesnis tyrėjų žvilgsnis pastebėjo, kad didžiajame altoriuje kabėjęs Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas skiriasi nuo nutapyto Rusecko drobėje. Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl dailininkas, tiksliai atkartojęs bažnyčios interjero detales, altoriuje pavaizdavo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos ikonografijai artimesnį paveikslą? Atsakymų ieškoma gilinantis į carinės valdžios okupuotame Vilniaus mieste vyravusias visuomenės nuotaikas, keliant hipotezę, kad Ruseckas, pasitelkęs užslėptas simbolines reikšmes, konstravo savo pranešimą, kurį naujai perskaityti bandoma remiantis to meto visuomenės pilietinio pasipriešinimo idėjomis.