Bajoras tampa miestiečiu. Paskutiniojo Vilniaus prezidento Antano Tyzenhauzo nauji namai Vilniuje
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.113.2024.237Reikšminiai žodžiai:
mūrnamis, bajorai, miestiečiai, modernėjimas, XVIII amžius, Tyzenhauzai, VilniusSantrauka
XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Abiejų Tautų Respublika išgyveno intensyvaus pakilimo ir pertvarkos laikotarpį. Valstybėje vyko pertvarkymai įvairiose srityse: valdymo, administracinio suskirstymo, ekonomikos bei švietimo, taip siekiant sukurti stiprią konstitucinę monarchiją. Miestiečių luomui stiprinti valdovas ragino į jį užsirašyti ir bajorus. Antanas Tyzenhauzas (1756–1816) buvo vienas iš jų: 1792 m. priėmęs miestiečio teises, 1792 m. balandžio 14 d. buvo miestiečių išrinktas Vilniaus miesto prezidentu. Šiame architektūrologiniame tyrime pristatoma vieno atvejo studija – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko A. Tyzenhauzo namai Vilniuje. Tyrime analizuojama A. Tyzenhauzo mūrnamio (dab. Subačiaus g. 3) architektūra ir erdvių planavimo principai. Tyrime šis kultūros objektas pateikiamas kaip išraiškingas atvejis, atskleidžiantis permainingo amžiaus sampratą.
