Mychailo Boičuko ukrainiečių monumentalizmo mokykla (1917–1937)

Acta Academiae Artium Vilnensis

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.207

Reikšminiai žodžiai:

boičukizmas, ukrainiečių monumentalizmo mokykla, neobizanti­ ka, monumentalios freskos

Santrauka

Mychailo Boičuko ukrainiečių monumentalizmo mokykla (1917–1937) – tai pasauli­nės reikšmės kultūros ir meno reiškinys ir savito nacionalinio stiliaus formavimo pavyz­dys. Šios mokyklos pagrindas – originali įvairių epochų vizualinių ir plastinių sistemų interpretacija naujuose kultūriniuose kontekstuose.

Ukrainiečių monumentalizmo mokyklos ideologinė ir kūrybinė programa įkvėpimo sėmėsi iš Bizantijos meno, italų protorenesanso, liaudiško primityvizmo, se­nųjų Kijevo bei Černihivo rusėnų katedrų freskų ir XVI–XVIII a. Ukrainos ikonų tapybos, suvokiamų per Europos modernistinio dizaino paradigmą ir nacionalinių idėjų prizmę. Straipsnyje atskleidžiami šie ukrainiečių monumentalizmo mokyklos vizuali­nės ir plastinės koncepcijos ypatumai: freskos potencialo vaizduoti dialektiškai besivys­tantį siužetą aktualizavimas; lyriškumo ir epiškumo derinimas vaizduojant kasdienes gyvenimiškas scenas; harmoningas ritmas, vientisumas, lakoniškumas ir vaizdų sintezė kuriant kompoziciją.

Remiantis Kyjivo Lucko kareivinių keturių pastatų sienų tapybos ir Kyjivo ope­ros teatro, Kooperacijos instituto, Plastinio meno instituto kabinetų, Odesos valstiečių sanatorijos bei Charkivo Červonozavodsko teatro puošybos menine analize, straipsnyje parodoma, kaip šios mokyklos vientisą filosofinę ir meninę programą savo kūryboje originaliai interpretavo talentingi Mychailo Boičuko mokiniai, represuoti sovietinio režimo (Timofijus Boičukas, Maria Trubecka, Oksana Pavlenko, Kateryna Borodina, Antonina Ivanova, Kyrylo Hvozdykas, Mykola Rokyckis, Manuelis Šechtmanas, Maria Yunak, Onufrijus Biziukovas, Oleksandras Dovženko ir Ochrimas Kravčenko).

Tolesnės mokslinių tyrinėjimų kryptys – visapusiškas, sistemingas ukrainie­ čių monumentalizmo mokyklos kūrybinio palikimo tyrimas, dialogiškai jį susiejant su šiuolaikiniais meno procesais ir vėlesnių kartų Ukrainos menininkų tautiškumo įkvėptų išraiškos formų paieškomis.

Autorių biografijos

Yaroslav Kravchenko, Lvovo nacionalinė dailės akademija, Lvovas, Ukraina

dailės kritikas, Lvovo nacionalinės dailės akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros profesorius. Meno kritikos ir architektūros mokslų daktaras (Ukrainos dailės akademija, 1996), meno istorijos mokslų daktaras (Ukrainos laisvasis universitetas Miunchene, 1994). Ukrainos dailininkų sąjungos narys (1988). Tarptautinės švietimo programos „ERASMUS +“ stipendiantas (Gdanskas, 2017; Kaunas, 2021, 2022). Ukrainos nusipelnęs meno veikėjas (2014). Apdovanotas Lietuvos Respublikos „Sąjūdžio“ garbės medaliu, Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos garbės apdovanojimu „Už mokslo ir pedagoginius pasiekimus“ (2016). Mokslinių interesų sritis – XX a. Ukrainos dailės istorijos „baltųjų dėmių, ypač „sušaudyto renesanso“ tyrimai Europos modernistinio meno kontekste. Daugiau kaip 480 publikacijų autorius. Monografijos: Mychailo Boičuko mokykla. Ochrimas Kravčenko (2005), Mychailo Boičuko mokykla. 37 vardai (2010), Mychailo Boičukas. Išlikusių kūrinių albumas-katalogas (2010), Timofijus Boičukas (2017), Mychailo Boičuko mokykla. Ochrimas Kravčenko. Menininkas ir laikas. Antras papildytas leidimas (2019).

Jaryna Popovyč, Lvovo nacionalinė dailės akademija, Lvovas, Ukraina

Lvovo nacionalinės dailės akademijos Socialinių ir humanitarinių studijų anglų kalbos dėstytoja. Mokslinių tyrimų sritis – meno kritikos terminologijos vertimo problemos ir užsienio kalbos dėstymo nespecializuotoje aukštojo mokslo institucijoje metodologija. Darbas Dailės akademijoje pažadino jos susidomėjimą ukrainiečių dailės tyrimais ir tuo pačiu paskatino gilintis į originalių ukrainietiškų tekstų apie istorinę dailę vertimo sunkumus.

Atsisiuntimai

Publikuota

2024-02-11

Kaip cituoti

Kravchenko, Y., & Popovyč, J. (2024). Mychailo Boičuko ukrainiečių monumentalizmo mokykla (1917–1937): Acta Academiae Artium Vilnensis. Acta Academiae Artium Vilnensis, (112), 350–375. https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.207