Latvijos dailės akademijos Grafikos dirbtuvių absolventės, kūrusios latvių nacionalinio tekstilės meno pagrindus 1931–1943 m.

Acta Academiae Artium Vilnensis

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.206

Reikšminiai žodžiai:

meninis ugdymas, moterys menininkės, populiarus menas, pamirštos moterys menininkės, XX a. 3–5 deš. menas

Santrauka

XX a. 4 deš. populiarūs Latvijos žurnalai publikavo žinomų vyrų menininkų ir Latvijos dailės akademijos Grafikos dirbtuvių (vadovas Rihardas Zariņšas) moterų absolvenčių originalias tekstilės kompozicijas. Latvijos meno istorijos kontekste grafikų, kaip nacionalinės tekstilės kūrėjų ir populiarintojų, vaidmuo dar nėra deramai ištirtas. Pagrindinis šio tyrimo šaltinis, analizuojant originalius Elzos Drujos, Marijos Muceniecės, Otomijos Freibergos ir Kristinos Pāvulinos tekstilės dizaino pavyzdžius, – populiarus moterų žurnalas Zeltene (1926–1940). Kita svarbi tyrimo sritis – XX a. 3–4 deš. tekstilės amato mokymas, paskatinęs moteris užsiimti tekstilės menu ir amatu net ir baigus aukštąsias mokyklas. Šios temos istoriografija yra fragmentiška ir neišsami, tačiau naujausios studijos apie Latvijos (ir Estijos) pamirštas moteris intelektuales paskatino šio tyrimo autorę sutelkti dėmesį į Latvijos dailės akademijos Grafikos programos absolventes XX a. 3–4 deš. ir atskleisti jų vaidmenį, klojant Latvijos tekstilės meno pamatus gerokai anksčiau nei 1961 m., kai Akademijoje buvo oficialiai įkurta Tekstilės meno katedra.

Modernus tarptautinis bei tradicinis ir modernus nacionalinis tekstilės menas buvo labai paklausus naujai sukurtoje Latvijos Respublikoje. Moderni interjero tekstilė daugiausia įkvėpimo sėmėsi iš XIX a. liaudies kostiumų ir jų kompozicijų (formų, spalvų ir ornamentų bei tekstilės technikos). Dailės akademijoje, ypač Grafikos dirbtuvėse, latvių etnografijos studijos buvo svarbi mokymo programos dalis. Taigi nenuostabu, kad grafikos specialybės absolventai, puikiai išmanantys figūrinę kompoziciją, kūrė XIX a. tautiniais kostiumais vilkinčių žmonių iliustracijas ir prisidėjo prie šiuolaikinio bei tautinio (per geometrinių ornamentų stilizaciją) tekstilės dizaino (siuvinėjimas, audimas, gobelenai, aplikacijos ir kt.), kurio pavyzdžius publikavo populiarus žurnalas Zeltene ir kiti. Kristīnės Pāvuliņos kompozicijos pamokos XX a. 3 deš. pabaigoje ir 4 deš. pradžioje Latvijos moterų lygos organizuotoje Audimo meno mokykloje skatino moteris kurti originalias kompozicijas, tačiau jų vardai šiandien yra mažai žinomi. Dėl politinių pokyčių šalyje 1940 m. moterų indėlis į tekstilės meną nebuvo pakankamai nagrinėtas. Šis tyrimas žymi pradinį Latvijos tekstilės meno istorijos rašymo etapą, ypač akcentuojant moteris tekstilininkes.

Autoriaus biografija

Inese Sirica, Latvijos dailės akademija, Ryga, Latvija

meno daktarė, Latvijos dailės akademijos Dailės mokslų katedros vedėja, docentė (dėsto Latvijos etnografijos istoriją, taikomosios dailės ir dizaino istoriją, tekstilės istoriją, kūrybinį ir akademinį rašymą), meno tyrėja. Nuo 2022 m. Latvijos mokslo tarybos Latvijos meno istorijos, liaudies meno (etnologijos), amatų ir dizaino istorijos ekspertė. Monografijos Latvijos kraičio skrynių ir spintų tapybinė puošyba: XVIII a. pabaiga – XX a. pradžia (2020) autorė, taip pat daugelio menotyros studijų autorė, mokslinių monografijų redaktorė. Šiuo metu savo moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiria XX a. Latvijos taikomajai dailei ir dizainui feminizmo bei kolonializmo diskurse ir naujojo materialumo teorijai. Mokslinių projektų grupių vadovė: 1) Valstybinė tyrimų programa „Latvijos kultūros kapitalas“ (CARD), kurioje nagrinėjamas etniškumas (idėjų, formų, istoriografijos požiūriu) Latvijos mene (2020–2022); 2) Fundamentalieji ir taikomieji tyrimai „Etnografas, visuomenė ir menas: etnologijos, meno ir sovietinio kolonializmo diskurso simbiozė Latvijoje“ (2024–2026).

Atsisiuntimai

Publikuota

2024-01-09

Kaip cituoti

Sirica, I. (2024). Latvijos dailės akademijos Grafikos dirbtuvių absolventės, kūrusios latvių nacionalinio tekstilės meno pagrindus 1931–1943 m.: Acta Academiae Artium Vilnensis. Acta Academiae Artium Vilnensis, (112), 314–349. https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.206