Latvijos dailės akademijos Grafikos dirbtuvių absolventės, kūrusios latvių nacionalinio tekstilės meno pagrindus 1931–1943 m.
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.206Reikšminiai žodžiai:
meninis ugdymas, moterys menininkės, populiarus menas, pamirštos moterys menininkės, XX a. 3–5 deš. menasSantrauka
XX a. 4 deš. populiarūs Latvijos žurnalai publikavo žinomų vyrų menininkų ir Latvijos dailės akademijos Grafikos dirbtuvių (vadovas Rihardas Zariņšas) moterų absolvenčių originalias tekstilės kompozicijas. Latvijos meno istorijos kontekste grafikų, kaip nacionalinės tekstilės kūrėjų ir populiarintojų, vaidmuo dar nėra deramai ištirtas. Pagrindinis šio tyrimo šaltinis, analizuojant originalius Elzos Drujos, Marijos Muceniecės, Otomijos Freibergos ir Kristinos Pāvulinos tekstilės dizaino pavyzdžius, – populiarus moterų žurnalas Zeltene (1926–1940). Kita svarbi tyrimo sritis – XX a. 3–4 deš. tekstilės amato mokymas, paskatinęs moteris užsiimti tekstilės menu ir amatu net ir baigus aukštąsias mokyklas. Šios temos istoriografija yra fragmentiška ir neišsami, tačiau naujausios studijos apie Latvijos (ir Estijos) pamirštas moteris intelektuales paskatino šio tyrimo autorę sutelkti dėmesį į Latvijos dailės akademijos Grafikos programos absolventes XX a. 3–4 deš. ir atskleisti jų vaidmenį, klojant Latvijos tekstilės meno pamatus gerokai anksčiau nei 1961 m., kai Akademijoje buvo oficialiai įkurta Tekstilės meno katedra.
Modernus tarptautinis bei tradicinis ir modernus nacionalinis tekstilės menas buvo labai paklausus naujai sukurtoje Latvijos Respublikoje. Moderni interjero tekstilė daugiausia įkvėpimo sėmėsi iš XIX a. liaudies kostiumų ir jų kompozicijų (formų, spalvų ir ornamentų bei tekstilės technikos). Dailės akademijoje, ypač Grafikos dirbtuvėse, latvių etnografijos studijos buvo svarbi mokymo programos dalis. Taigi nenuostabu, kad grafikos specialybės absolventai, puikiai išmanantys figūrinę kompoziciją, kūrė XIX a. tautiniais kostiumais vilkinčių žmonių iliustracijas ir prisidėjo prie šiuolaikinio bei tautinio (per geometrinių ornamentų stilizaciją) tekstilės dizaino (siuvinėjimas, audimas, gobelenai, aplikacijos ir kt.), kurio pavyzdžius publikavo populiarus žurnalas Zeltene ir kiti. Kristīnės Pāvuliņos kompozicijos pamokos XX a. 3 deš. pabaigoje ir 4 deš. pradžioje Latvijos moterų lygos organizuotoje Audimo meno mokykloje skatino moteris kurti originalias kompozicijas, tačiau jų vardai šiandien yra mažai žinomi. Dėl politinių pokyčių šalyje 1940 m. moterų indėlis į tekstilės meną nebuvo pakankamai nagrinėtas. Šis tyrimas žymi pradinį Latvijos tekstilės meno istorijos rašymo etapą, ypač akcentuojant moteris tekstilininkes.