Tautinio stiliaus ir art deco krypties apraiškos XX a. 4 deš. Kauno meno mokyklą baigusių keramikų kūryboje
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.202Reikšminiai žodžiai:
tautinis stilius, art deco, Kauno meno mokykla, keramika, dailininkai, kūrybaSantrauka
Straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos keramikos vystymuisi svarbus XX a. 4 deš. etapas, siejamas su profesionaliosios lietuvių keramikos užgimimu. 1931 m. Kauno meno mokykloje buvo įsteigta, o nuo 1934 m. intensyviai veikė Keramikos studija. Jos vadovas Liudvikas Strolis mokymo programą orientavo į tautinio stiliaus, taip pat į naujos iš Europos ateinančios art deco krypties estetiką, skatino modernizmo pažinimą. 4 deš. Kauno meno mokyklos absolventai pamažu suformavo pirmąją ryškią Lietuvos profesionalių keramikų kartą, kurią sudarė Vaclovas Miknevičius, Valdemaras Manomaitis, Emilija Vaškevičiūtė, Ona Šuminaitė-Jurkienė, Bronė Bakutytė-Vosylienė, Eleonora Lukštaitė-Marčiulionienė, Povilas Krivaitis ir dar keli jaunieji menininkai. Išanalizavus šių dailininkų darbus, tapo akivaizdu, kad jie labiausiai pasižymėjo tautiškumo ir art deco bruožais. Ir nors Lietuvos keramikoje art deco stilistika reiškėsi kur kas nuosaikiau nei kitose Europos šalyse, vis dėlto jaunosios kartos keramikų kūriniuose neabejotinai atsiskleidė pastarosios krypties specifiniai ypatumai: įdomesnių indų ar skulptūrėlių formų paieška, išraiškingos smulkios dirbinių detalės, geometriniai elementai, stilizuoto dekoro pomėgis.