Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje

Acta Academiae Artium Vilnensis

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.201

Reikšminiai žodžiai:

Kauno meno mokykla, taikomoji dailė, tarpukario profesinis lavinimas, tarpukario kasdienybės kultūra, amatų mokyklos ir kursai

Santrauka

Straipsnyje aptariamas taikomosios dailės mokymas XX a. 3–4 deš. Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant viduriniosios grandies specialistų rengimui amatų mokyklose ir kursuose. Siekiama atskleisti visuomenės poreikius taikomosios dailės dirbiniams ir požiūrį į šios srities specialistų rengimą, apibūdinti organizatorių siekius, nesklandžios plėtros priežastis, būdingiausias ugdymo formas ir jų vietą bendroje švietimo sistemoje. Analizuojamos meninės pakraipos lavinimo sistemos kūrimo problemos, pristatomi reikšmingesni ugdymo židiniai. Istorinį-kultūrinį kontekstą plečiančios autorės įžvalgos daromos pasitelkus faktografinį-analitinį ir socialinės dailėtyros metodus, remiantis Lietuvos archyvų dokumentais, tarpukario periodika ir publikuotais šaltiniais.

Autoriaus biografija

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius, Lietuva

dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Tyrimų sritis – XX a. taikomosios dailės, dizaino ir dailiųjų amatų istorija. Paskelbė monografijų apie lietuvių tekstilininkus (Antaną Tamošaitį, Juozą Balčikonį, Ramutę Aleksandrą Jasudytę, Salviniją Giedrimienę), mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių mokslo ir kultūrinėje spaudoje, kataloguose bei enciklopediniuose leidiniuose.

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-03-18

Kaip cituoti

Šatavičiūtė-Natalevičienė, L. (2023). Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje: Acta Academiae Artium Vilnensis. Acta Academiae Artium Vilnensis, (112), 174–205. https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.201