Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.112.2024.201Reikšminiai žodžiai:
Kauno meno mokykla, taikomoji dailė, tarpukario profesinis lavinimas, tarpukario kasdienybės kultūra, amatų mokyklos ir kursaiSantrauka
Straipsnyje aptariamas taikomosios dailės mokymas XX a. 3–4 deš. Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant viduriniosios grandies specialistų rengimui amatų mokyklose ir kursuose. Siekiama atskleisti visuomenės poreikius taikomosios dailės dirbiniams ir požiūrį į šios srities specialistų rengimą, apibūdinti organizatorių siekius, nesklandžios plėtros priežastis, būdingiausias ugdymo formas ir jų vietą bendroje švietimo sistemoje. Analizuojamos meninės pakraipos lavinimo sistemos kūrimo problemos, pristatomi reikšmingesni ugdymo židiniai. Istorinį-kultūrinį kontekstą plečiančios autorės įžvalgos daromos pasitelkus faktografinį-analitinį ir socialinės dailėtyros metodus, remiantis Lietuvos archyvų dokumentais, tarpukario periodika ir publikuotais šaltiniais.