Kilmė įpareigoja: decorum grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmuose
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.181Reikšminiai žodžiai:
Paežerių dvaras, rūmai, puošyba, decorum, interjerasSantrauka
Straipsnyje analizuojamas decorum principų taikymas rūmų architektūroje Lietuvoje XVIII amžiuje. Atvejo studijai pasirinkti XVIII a. pabaigoje statyti grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmai. Apšvietos epochoje decorum klausimui rūmų architektūroje buvo skiriamas didelis dėmesys. Kaip ir geros manieros, geras architektūrinis decorum nebuvo privalomas, tačiau jo įprastai buvo paisoma, atsižvelgiama projektuojant pastatų fasadus, interjerus, kuriant planinę-funkcinę struktūrą. Pirmoji šį klausimą, aptardama Paežerių dvaro rūmų skulptūrinį dekorą, palietė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Šiame straipsnyje diskusija tęsiama – nagrinėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų planinė-funkcinė struktūra ir išlikusių erdvių puošybos santykis su kambarių paskirtimi remiantis decorum principais. Nėra išlikęs rūmų projektas, nesant inventorinių dokumentų, vienintelė galimybė, leidžianti kalbėti apie šių rūmų planinę-funkcinę struktūrą, yra pats objektas, analogai bei architektūros teorijoje cirkuliavę pavyzdžiai. Tyrime siekiama įvertinti, ar Paežerių rūmuose buvo taikyti decorum principai atsižvelgiant į aukštą grafų Zabielų padėtį visuomenėje ir su jų statusu siejamomis funkcijomis – socialine, reprezentacine ir, žinoma, privačia. Šis tyrimas gali būti taikomas analizuojant ir kitus panašaus laikotarpio objektus, kuriant muziejines ekspozicijas, ekskursijų maršrutus ir edukacijas.
