Knygos kūnas ir kostiumas: mįslingas XVI a. antros pusės Stanislovo Sabino knygos įrišo atvejis
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.179Reikšminiai žodžiai:
knygrišystė, amato istorija, Jokūbas Morkūnas, Stanislovas Sabina, Francesco Guicciardini, manierizmasSantrauka
1566 m. Bazelyje išleistas Francesco Guicciardinio veikalas, priklausęs Stanislovui Sabinui ir Mikalojui Dicijui, 1617 m. pateko į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką. Edmundas Laucevičius puošnų, auksuotą ir spalvintą šios XVI a. antros pusės knygos įrišą priskyrė Vilniaus spaustuvininkui ir knygrišiui Jokūbui Morkūnui. Visgi, pasigilinus į turimą medžiagą, dirbinio autorystė dar kelia nemažai klausimų. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio Vakarų Europoje pagyvėję knygrišystės tyrinėjimai leidžia knygų įrišus ap- tarti ne tik puošybos, vadinamojo „knygos kostiumo“, aspektais, bet ir didesnį dėmesį skirti pačiai knygos konstrukcijai. Straipsnyje Sabino knygos įrišas aptariamas remiantis iki šiol sukauptais duomenimis apie Europos knygrišystės istoriją. Tokiu būdu atsiveria keli istoriniai įrišo sluoksniai, įterpiantys dirbinį į platesnį to meto kontekstą, leidžiantys patikslinti technologinius jo atlikimo aspektus ir pasiūlyti naujų hipotezių apie įrišo sukū- rimo aplinkybes.
