Šiluvos Marijos koplyčia Amerikos Nacionalinėje šventovėje: lietuviško marijinio kulto plitimas ir tautinio paminklo statybos
Acta Academiae Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.174Reikšminiai žodžiai:
Apsireiškimas Šiluvoje, sakralinė architektūra, bažnytinė dailė, katalikai, politika, Jungtinės Amerikos ValstijosSantrauka
Pamaldumas Šiluvos Madonai – vienas nedaugelio iš Lietuvos paplitusių ir Europos ribas peržengusių katalikiško kulto pavyzdžių. XX a. viduryje jis ypač suklestetėjo tarp lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kuriose Šiluvė savo populiarumu susilygino, gal net ir lenkė Aušros Vartų koplyčios Mariją. Dėsninga, kad ir nacionalinis lietuvių paminklas – tautinė koplyčia svarbiausioje JAV katalikų šventovėje Vašingtone buvo dedikuota Šiluvos Švč. Mergelei Marijai (1966). Projektas suvienijo įvairių kartų, profesijų ir socialinės padėties lietuvius bendram tikslui. Koplyčia liudijo tautiečių pagarbą Mergelei Marijai, populiarino jos apsireiškimą Šiluvoje, prisidėjo prie šio apsireiškimo ikonografijos atsinaujinimo, taip pat atliko tam tikrą politinę funkciją, primindama JAV visuomenei Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos vardą ir įtvirtindama religingos krikščioniškos šalies identitetą. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas koplyčios atsiradimo istorijai ir meno bei politikos santykiams.
