Kam įdomu, kur gyvena menininkas?

Authors

DOI:

https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.143

Reikšminiai žodžiai:

institucija, vertinimas, interpretacija, meninis tekstas, mąstymo sistema, emancipuotas žiūrovas

Santrauka

Tekstas apie meno kūrinius palieka pėdsakus. Bet kokia interpretacija ar vertinimas suponuoja galios ir žinojimo poziciją. Priklausomai nuo vertintojo įtakos, jis stipriau ar silpniau prilimpa ir įsipina į tolesnę kūrinio interpretaciją ir suvokimą.

Kiek reikšminga aplinkybė, jei apie kūrinį kalba pats menininkas?

Ar autentiškas menininko „gyvenamosios vietos architektūros“ liudijimas tarnauja meno kūrinio atvėrimo įrankiu ir yra paklausus?

Jei pirminiu meno lauko vertės centru būtų laikomas ne sklandus istorinės inventorizacijos procesas ar simbolinės meno lauko vertės, o pats menas, jo mąstymo ir poveikio sistemos, tuomet autoriaus tekstas atrodytų vertingas.

O gal pasakoti apie meną menu – meniniu tekstu? Meninis tekstas yra laisvas nuo vertinimo, rašymo apie meną kanonų, jis gali, bet neprivalo būti racionalus. Tačiau abstraktus menininko tekstas savo metafizika ir komplikuotu ryšiu su meno kūriniu gali dekonstruoti bet kokius jau turimus suvokimo trupinius ir tapti dar vienu iššūkiu suvokėjo vaizduotei. Čia iškyla dar vienas klausimas, ar kam įdomu sužinoti, kur gyvena meninin- kas? Ir ką su atsivėrusiu turiniu reikės daryti?

Straipsnyje pateikiamos autorės meninio teksto ištraukos.

Autoriaus biografija

Eglė Grėbliauskaitė , Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva,

menininkė, tapybos magistrė (2015), meno daktarė (disertacija „Sociopsichologiniai represijų mechanizmai – Kova dėl vertės centro, arba – Alkanų šešėlių labirintuose“, 2022). LR meno kūrėja ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė (nuo 2016). The Open University (Didžioji Britanija) verslo valdymo magistrė (MBA, 2001). Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto podoktorantūros tyrėja ir lektorė (nuo 2022), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentė (nuo 2021). Nuo 2007 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, atgarsio visuomenėje sulaukusių meno projektų autorė (Kombinatas, 2015, Naujos geros grindys „Titanikui“, 2016, Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau, 2018, Nepamirškime nebeprisiminti, 2021, kartu su Agne Gintalaite). Kūrybai renkasi instaliaciją, skulptūrą, tapybą, nekonvencines raiškos priemones, intuityvias teorines ir fizines strategijas, projektai pasižymi dėmesiu kultūrinei ir socialinei visuomenės raidai. Tyrimų sritys – sociopsichologiniai represijų mechanizmai, veikiantys šiuolaikinėje visuomenėje, institucinės kritikos kritika, meno pozicionavimas ir kovos dėl vertės centro procesai.

Daugiau apie autorę: www.eglegrebliauskaite.com.

Jacques’o Derrida knygos Glas (1986) atvarto reprodukcija Arno Anskaičio doktorantūros meno projekte-disertacijoje „Žinojimas, kurį menininkas turi savo žinioje: septyni žemėlapiai“, 2021, Arno Anskaičio nuotrauka

Papildomi failai

Publikuota

2022-12-30

Kaip cituoti

Grėbliauskaitė , E. (2022). Kam įdomu, kur gyvena menininkas?. Acta Academiae Artium Vilnensis, (107), 265–295. https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.143

Numeris

Nr. 107 (2022): Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje

Skyrius

Menininkų tyrimai

Kategorijos