Pirmojo meno istoriko Giorgio Vasario įtaka Lietuvos dailės istorijai: Juozapas Saundersas apie Simoną Čechavičių

Santrauka

Straipsnyje aptariamas pirmasis Lietuvos dailės istorijos veikalas – profesoriaus, grafiko ir meno tyrinėtojo Juozapo Saunderso pranešimas apie dailininką Simoną Čechavičių, perskaitytas Vilniaus universitete 1815-ųjų lapkritį. Jis, pavadintas „Žinios apie Simono Čechavičiaus gyvenimą ir darbus“, laikomas dailės istorijos LDK tyrimų pradžia. Kaip ir XVI a. išleistuose italų dailininko, architekto ir pirmojo meno istoriko Giorgio Vasario Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimuose, tapusiuose dailės istorijos tyrimų pirmavaizdžiu, Juozapas Saundersas savo pranešimu priminė apie užmarštin nugrimzdusį tapytoją, sukūrusį portretų ir religinių paveikslų, išryškino jo nuopelnus ir atskleidė menininko talentą. Vazariškosios tradicijos pavyzdžiu autorius savo pranešime siekė aptarti ne tik dailininko Čechavičiaus darbus, bet ir patį jo portretą – charakterį, požiūrį į kūrybą ir meną. Kaip ir Vasaris, Saundersas atkreipė dėmesį į menininko sielą, dorą, krikščionišką moralę, pabrėždamas jų įtaką kūrėjui. Pirmasis menotyrininkas Lietuvos istorijoje savo straipsnį iliustravo filosofinėmis mintimis apie meno bei menininko svarbą visuomenėje sekdamas savo pirmtako pėdomis.

Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti Vasario suformuotos menininko biografijos užrašymo tradicijos įtaką, jos netiesiogiai suformuluotus meno istorijos principus, meno vertinimo kriterijus, kurie regimai atsispindi Saunderso pranešime apie Čechavičių.