Lietuvos paviljonas Čilėje 1972 m.: architekto Vlado Vizgirdos pasakojimas po 50 metų
Acta Academia Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.105.2022.113Reikšminiai žodžiai:
tarptautinės eksportinės sovietinio laikotarpio parodos, Šaltasis karas, Fisa-72, Baltijos modernizmas, parodų dizainas, Ignotas DomeikaSantrauka
Šaltinio publikacijoje pristatomas lietuvių architekto Vlado Vizgirdos (g. 1935) rankraštis, kuriame autorius aprašo prieš 50 metų įgyvendintą eksportinio paviljono projektą. Tai buvo Lietuvos SSR ekspozicija Sovietų Sąjungos paviljone tarptautinėje žemės ūkio ir pramonės mugėje Fisa 72, vykusioje Santjago mieste Čilėje, kuri pelnė apdovanojimą už meninį apipavidalinimą. Vizgirda, kaip pagrindinis Chile-72 paviljono kūrėjas, aprašo savo atsiminimus pasakodamas apie 500 m2 ploto ekspozicijos koncepciją, architektūrinius ir dizaino sprendimus, pasirengimo procesą, parodos instaliavimo darbus ir patirtus įspūdžius beveik tris mėnesius trukusioje komandiruotėje Čilėje 1972 m. spalio–gruodžio mėnesiais. Svarbi publikuojamo šaltinio dalis – vizualinis pasakojimas, susidedantis iš nepublikuotų fotografijų, leidžiančių naujai įvertinti modernius minimalistinio dizaino paviljono sprendimus.
Vizgirdos aprašymas yra vertingas XX a. parodų architektūros ir dizaino tyrimų šaltinis. Jis įsirašo į pasaulinių parodų ir paviljonų tradiciją, sovietmečio eksportinių paviljonų tyrimų istoriją. Specialybine kalba pateiktos pasakojimo detalės ir pavyzdžiai gali sudominti ne tik architektus bei dizainerius, bet ir istorikus, kultūrologus, antropologus, sovietologijos tyrėjus, taip pat autorius, rašančius apie Rytų Europos ir Pietų Amerikos ryšius.
