Magiškosios laisvės įsivaizdavimas komunistinėje Lenkijoje: Lotynų Amerikos literatūros įtaka naujojo avangardo menininkams
Acta Academia Artium Vilnensis
DOI:
https://doi.org/10.37522/aaav.105.2022.112Reikšminiai žodžiai:
magiškasis realizmas, Lenkijos naujasis avangardas, Julio Cortázaras, Jorge Luisas Borgesas, XX a. 8 deš. dailėSantrauka
Straipsnyje siekiama išvesti paraleles tarp Lotynų Amerikos rašytojų Julio Cortázaro bei Jorge Luiso Borgeso kūrybos ir XX a. 7–8 deš. Lenkijos naujojo avangardo. Gretinamas „magiškasis realizmas“ literatūroje ir groteskiška komunistinės Lenkijos realybė. Pastebint, kad Maria Stangret-Kantor (Žaidžiame klases, 1970), Januszas Kaczorowskis (Mauzoliejus, 1972), Barbara Kozłowska (Babelis, 1979), Zdzisławas Sosnowskis (Prašyčiau patraukti žemę vienu metru arčiau saulės, 1970), Ewa Partum (Dabar mano idėja tapo auksinė, 1974) ir Natalia LL (Dirbtinė realybė, 1975) savo kūrybą vystė naudodami kalbą kaip meninę priemonę, siūloma jų kūrinius interpretuoti kaip įsivaizduojamos laisvės siekio išraiškas, kuriose protestuojama prieš viešojoje erdvėje vykdomą manipuliavimą prasmėmis. Pasitelkus istorinį ir politinį kontekstą, atskleidžiama, kaip literatūrinių „magiškojo realizmo“ naratyvų ir naujojo avangardo sandūroje vykusios eksperimentinės praktikos įvaizdino laisvę ir ją mitologizavo.