Kelias pripažinimo link: lietuvių menininkai Argentinoje

Acta Academia Artium Vilnensis

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas iki šiol nei Argentinos, nei Lietuvos dailėtyrininkų neliestas plačiai tyrinėjamo menininkų migracijos reiškinio aspektas – iš Lietuvos atvykusių menininkų integracija ir veikla XX a. 3–5 deš. Buenos Airių meno lauke. Remiantis archyviniais šaltiniais, rekonstruojamas kolektyvinis socialinis menininkų portretas. Akcentuojama, kad tarpukariu į Argentiną atvykę pradedantys dailininkai ir skulptoriai buvo pirmieji lietuviai menininkai šioje šalyje. Milijoninis didmiestis, kuriame dėl dėmesio ir pripažinimo varžėsi daugybė dailininkų, nebuvo palanki terpė iš žemesniųjų visuomenės sluoksnių kilusių pradedančių menininkų imigrantų karjerai. Ypač jeigu jie priklausė sąlyginai nedidelėms imigrantų bendruomenėms ir negalėjo kliautis išvystytu savitarpio pagalbos tinklu, be to, stokojo finansinių resursų. Vieni lietuviai imigrantai tapo žinomais menininkais, kiti, mažiau talentingi ir sėkmingi, liko už kanoninio diskurso ribų. Įsitvirtinti meno lauke labiausiai padėjo užmegzti ryšiai su vietos menininkais, dailininkų sambūriais, galerijomis, taip pat visuomenės lūkesčius atitikusios nativizmo kaip nacionalinio meno krypties plėtojimas. Remiantis skulptoriaus Mato Menčinsko atvejo studija, atskleidžiama, kad Buenos Airės paradoksaliai tapo tramplinu dailininkų karjerai ne Argentinoje, o Europoje. Po septynerių Pietų Amerikoje praleistų metų grįžęs į Lietuvą, Menčinskas įgytą patirtį pavertė simboliniu kapitalu, padėjusiu tapti kultūrinio elito, kuriam skulptorius nepriklausė Argentinoje, dalimi. Šiame tyrime atsiskleidžia nauji migracijos fenomeno niuansai, išryškinamos netikėtos galios slinktys tarp periferijos ir globalaus centro, galiausiai, į Rytų Europos ir Pietų Amerikos meninių ryšių tyrimų lauką įvedami nauji kūrėjai ir kūriniai.