Nevyriausybinių meno organizacijų atsparumo didinimas krizių kontekste

Santrauka

COVID-19 pandemija išryškino organizacijų atsparumo reikšmę, o tarp labiausiai pažeistų sektorių išskirtinai paveiktos buvo nevyriausybinės meno organizacijos. Atsižvelgiant į šią problematiką, tyrimo tikslas – sukurti empiriškai pagrįstą modelį, skirtą nevyriausybinių meno organizacijų atsparumui didinti krizių kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1) identifikuoti ir išanalizuoti organizacijų atsparumo teorinius aspektus; 2) suformuoti teorinį modelį, orientuotą į meno organizacijų atsparumo stiprinimą; 3) empiriškai patikrinti pasiūlytą modelį.

Teorinės analizės metu suformuluoti organizacijų atsparumo principai meno organizacijoms ir parengtas teorinis modelis. Empirinėje tyrimo dalyje modelis buvo tikrinamas taikant kokybinius metodus – pusiau struktūruotus ekspertų interviu ir dokumentų analizę.

Gauti rezultatai atskleidė, kad nevyriausybinių meno organizacijų atsparumui krizių sąlygomis esminę reikšmę turi tiek išoriniai veiksniai (politinė, ekonominė, socialinė ir kultūrinė aplinka, santykiai su auditorijomis ir išorinėmis suinteresuotomis šalimis), tiek vidinės organizacinės charakteristikos. Atsparumo didinimas siejamas su trimis dimensijomis: lyderyste, procesų planavimu ir valdymu bei organizacine kultūra. Lyderystės dimensijoje akcentuojamas suinteresuotųjų šalių lūkesčių atliepimas, inovatyvumas, improvizacijos gebėjimas, partnerystės palaikymas, įgalinanti lyderystė, organizacinis lankstumas, sprendimų priėmimo sparta ir nuolatinis mokymasis. Procesų planavimo ir valdymo dimensijoje pabrėžiama nuolatinė aplinkos stebėsena, politinių procesų stebėsena ir įsitraukimas, subalansuota struktūra, atsakomybių aiškumas, vieninga misija bei vertybių sistema. Organizacinės kultūros dimensijoje išryškinamas nuolatinis ryšių palaikymas su auditorijomis, informacijos bei komunikacijos sistemų valdymas, saugios organizacinės aplin kos kūrimas, narių motyvacijos stiprinimas ir individualių patirčių pripažinimas.