Susiliejimas filme Ketveri balti marškiniai: vengiant įtampos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas sovietinėje Latvijoje sukurtas filmas Ketveri balti marškiniai (Četri balti krekli, 1967, rež. Rolandas Kalninis, scenarijaus autorius Gunaras Priedė) kaip kinematografinis atsakas į ideologinę įtampą tarp meninės laisvės ir valstybės primetamo darbo. Tyrimas pradedamas atskleidžiant filmo ir jo kūrėjų – scenaristo ir režisieriaus – istorinį kontekstą. Žvelgiant per „susiliejimo“ sąvokos prizmę – ši metafora atspindi meninės intencijos, cenzūros ir institucinių įtakų susikirtimą, straipsnyje teigiama, kad filmas kuria simbolines erdves, leidžiančias išvengti „menas prieš darbą“ sukeliamos įtampos ir cenzūros, pasitelkiant hibridinį žanrą ir reprezentuojamos erdvės konstravimą.

Dėstymas suskirstytas į keturias dalis: pirmojoje nagrinėjama, kaip susidūrimai su cenzūra veikė kūrybinį kinematografininkų procesą, antrojoje analizuojama cenzūros reikalavimų įtaka, lyginant filmą Ketveri balti marškiniai su rusų sovietine muzikine komedija Karnavalas Maskvoje (1956, rež. Eldaras Riazanovas), trečiojoje aptariamas filmo pagrindinis veikėjas – samdomas darbuotojas ir savamokslis poetas – kaip menininkas, bandantis išvengti cenzūros per tam tikrą „vidinę tremtį“, o paskutinėje dalyje reflektuojama meninio bendradarbiavimo reikšmė kūrybos procese.